Donnerstag, 26. November 2009

რას წერენ გერმანელი მეცნიერები საქართველოს კონფლიქტების შესახებ

ras weren germaneli mecnierebi saqarTvelos konfliqtebis Sesaxeb

erTi statiis magaliTze

nana WeliZe Jaki

marika lafauri-burk

saqarTvelosa da ruseTs Soris agvistos omis Semdeg dasavleT evropaSi bevri sxvadasxva RonisZiebebi Catarda. Cven didi YyuradRebiT vadevnebT Tvalyurs germaniaSi mimdinare movlenebs am TemasTan dakavSirebiT. tradiciulad, germaniis roli am krizisis daZlevaSi Tu sxva mniSvnelovan gadawyvetilebebSi didia. amitom gansakuTrebul mniSvnelobas iZens TiToeuli gamoqveynebuli masala, samecniero daskvna, sxvadasxva forumebi Tu konferenciebi. yvelaferi is, rac saqarTvelos da kavkasiis Temas exmaureba.

erTi periodi CvenTan siamayiT aRniSnavdnen, rom saqarTvelom informaciuli omi miogoo. sainteresoa ras vgulisxmobT informaciul omSi, mxolod imas dabombili goris suraTebma rom moiara mTeli germanuli presa? Cven ara gvaqvs saSualeba sxvadasxva qveynebSi aseTi intensiurobiT mivadevnoT Tvali medias da amitom mxolod germaniis magaliTze avRniSnavT, rom informaciuli TvalsazrisiT saqarTvelos mdgomareoba saxarbielod ar gamoiyureba.

savalaloa is faqti, rom 90-iani wlebidan moyolebuli saqarTvelos Temaze informaciuli foni yovelTvis Zalian mwiri iyo, ris Sedegebsac exlandel gamwvavebul mdgomareobaSi gansakuTrebiT TvalnaTliv vxedavT.

aq erTi mxriv problema gvaqvs imasTan, rom qarTuli samecniero wyaroebi TiTqmis araa xelmisawvdomi, arsebobs mcire mxolod dainteresebul viwro wreebze gaTvlili publikaciebi. saSualo germaneli informacias samxreT oseTis da afxazeTis istoriis Sesaxeb iRebs yvelasgan, mxolod ara qarTveli istorikosebisgan. aseve cotaa bilateraluri proeqtebi samecniero doneze, aq moRvawe aqtiur sazogadoebebs (lile hamburgSi, geoforumi frankfurtSi da calkeuli pirovnebebi) aqvT Zalian SezRuduli saSualebebi. meores mxriv, bolo dros kavkasiologiis fakultetebic daixura da am dargSi cota specialistebi muSaoben. es ukanasknelni ki, ra Tqma unda pirvel rigSi mxolod TavianT kvlevebs uweven lobirebas. 90-iani wlebidan moimata germanulenovani avtorebis wignebma Tu publikaciebma. bevri maTgani Seicavda damaxinjebul informaciebs. (Tundac qalbatoni gabriele krone-Smalcis gamocemebi rad Rirs, romelic 90-iani wlebidan moyolebuli dRemde sazogadoebriv azrs qmnis!) Cven adrec migvimarTavs saqarTvelos warmomadgenlebisaTvis, rom kvalificiuri pasuxi gaecaT msgavs publikaciebze.

am yvelafris gaTvaliswinebiT movuwodebT saqarTvelos sazogadoebas da xelisuflebas, rom gamoiyenos yvela arsebuli SesaZlebloba da organizebulad Seecados am xarvezebisa da vakuumis gamosworebas.

es werilic am xarvezis gamosworebis mcdelobaa, sadac gvinda gagacnoT germaneli mecnierisa da kavkasiis sakiTxebSi euTos mrCevelis marieta qionigis erT-erTi statia. Qqalbatoni Qqionigi miwveulia yvela konferenciaze, bolo wlebia aqveynebs saqarTveloze statiebs. misi Sexedulebebi da Tezisebi germaniaSi ganixileba, rogorc standarti saqarTvelos sakiTxebis Sefasebisas. (damatebiTi informacia: www.core-hamburg.de)

es statia imiTac aris saintereso, rom igi daibeWda axlad gamosul wignSi, romlis avtoria cnobili istorikosi udo Stainbaxi.(gamomcemloba C.H.Beck oHG, München 2008 ISBN 9783406568008 Der Kaukasus Geschichte-Kultur-politik, Tanaavtoria mari-karin fon gumpenberg, Policy Central Asia in München- is xelmZRvaneli da euTo-s misiis TanamSromeli saqarTveloSi) batoni Stainbaxi islamis cnobili specialistia, aqedan gamomdinare misma axalma wignma gamosvlisTanave gansakuTrebuli yuradReba miiqcia, Cvenc maSinve SeviZineT es wigni da aRmovaCineT, rom es aris mxolod statiebis krebuli da ara batoni Stainbaxis saavtoro namuSevari. statiebis avtorebi arian saqarTvelosTan dakavSirebiT ukve germaniaSi kargad cnobili avtorebi. misasalmebeli faqtia is, rom batoni Stainbaxi kavkasiis kulturaze akeTebs erT-erT aqcents. miuxedavad amisa, wignSi axals verafers amoikiTxavT, es avtorebi da maTi poziciebi kavkasiis TemiT dainteresebul pirTaTvis didi xania cnobilia. aseve, gaurkvevelia batoni Stainbaxis damokidebuleba TviTon SinaarsTan, Tu ramdenad eTanxmeba is Tavisi saxeliT gamoqveynebul wignSi avtorebs. gvinda mivaniSnoT, rom avtorebi mxolod statiis bolos moixseniebian da ara sarCevSi. es detali amZafrebs STabeWdilebas, rom batoni Stainbaxi sazogadoebisaTvis wignis avtorad mioazreba. wignis anonsSi miTiTebulia, rom es kavkasiis sakiTxebSi „standarti“ da „samagido wignia“. Cven araviTar SemTxvevaSi ar gvinda batoni Stainbaxis ganzraxva eWvis qveS davayenoT, mTlianobaSi misi damokidebuleba kavkasiis sakiTxebis mimarT, rogorc Cans negatiuri ar unda iyos. magram gviCndeba kiTxva ramdenad SeiZleba erTi avtori aerTianebdes aseT sxvadasxva poziciebs? ra mizans emsaxureba erTi da igive avtorebis exla sxva da ufro warmomadgenlobiT formatSi SefuTva? Dda rac mTavaria mivmarTavT qarTvel specielistebs, - risi bralia, rom msgavs Tu sxva gamocemebSi qarTveli mecnierebis naSromebi ver poulobs adgils? aris Tu ara saqarTvelos mxridan gamoxmaurebebi samecniero Tu sazogadoebriv doneze dasavleTSi mimdinare procesebis mimarT? ras vakeTebT Cven seriozulad sazogadoebrivi azris ganviTarebisaTvis? ra organizirebuli muSaoba mimdinareobs am sferoSi? (am SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs gamocemebi, Targmanebi, publicistika)

davubrundeT q-ni marieta qionigis am statias. statia dayofilia qvesaTaurebad. Cven moviyvanT ramodenime nawyvets.

„samxreT oseTis gadauWreli problemebi

(aramdgradi samSvidobo SeTanxmeba) 1990-ian wlebSi kavkasiaSi gaCaRebulma omebma sabolood daamsxvria aqamde arsebuli romantiuli miTebi am regionis Sesaxeb. kavkasia odiTganve xom „enebis mTad“ iwodeboda, sadac 40-mde gansxvavebuli erovnebis mosaxle 60-mde enaze saubrobs da erTmaneTTan mSvidobianad cxovrobs. es mSvidoba ki sabolood maSin dairRva, rodesac sabWoTa kavSiris nacionalisturi politikis Sedegad sazRvrebis xelovnuri gadaweva ganxorcielda.

am procesebis Sedegad ki gansakuTrebiT osi xalxi dazaralda. 1918 wels saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis Sedegad osi xalxi sabolood Suaze gaxleCili aRmoCnda saqarTvelosa da ruseTs Soris.

(unda aRiniSnos rom am mosazrebas orad gayofil os xalxze xSirad gaigonebT germaniaSi. MmTarg.) momdevno 70 wlis manZilze sabWoTa diqtaturis pirobebSi eTnikur-teritorialuri dapirispirebebi Tumca farulad, magram mainc mimdinareobda.

Mmosalodneli asimilaciis da gaucxoebis SiSiT inspicirebul konkurenciebs adgilobriv xelisufalTa mier gavlenis sferoebis gadanawilebaze daemata sabWoTa xelisuflebis mudmivi mcdelobebi gamoeyenebina samxreT oseTi rogorc koziri saqarTvelos erovnul ganmanTavisuflebeli moZraobis winaaRmdeg.

sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, samxreT oseTi Tavisi teritorialuri poziciebis gaZlierebas Seecada, rasac qarTvelebis mxridan winaaRmdegobebi mohyva. gaCaRda saomari moqmedebebi. oficialurad qarTul-osuri konfliti 1992 wlis 24 ivniss soWSi dadebuli samSvidobo xelSekrulebiT da 2004 wels ganaxlebuli xelSekrulebiT gadaWrilad iTvleba. miuxedavad amisa, SeiaraRebuli konfliqtebi mudmivad mimdinareobs. samxreT oseTis statusis sakiTxi ki 2007 wlamde gadauWreli darCa.

Kosi xalxis eTnogenezisi. konfliqti qarTvelebsa da samxreT osebs Soris istoriulad Rrmad fesvgamdgar eTno-teritorialur dapirispirebis Sedegia, is efuZneba am or ers Soris arsebul eTnikur, teritorialuri da kulturul- anTropologiur gansxvavebulobas. amiT aixsneba samxreT oseTis teritoriaze mosaxleobis gansaxlebis da Zalauflebis demonstrirebis mimdinare procesebi.

Semdeg avtori mokled mimoixilavs osuri enis Camoyalibebis procesebs.

da aRniSnavs, rom „ 1954 wlidan osuri enis damwerloba kirilicaze iqna agebuli, manamde ki saqarTvelo da ruseTi wlebis manZilze upirispirdebodnen erTmaneTs enobrivi gavlenis mosapoveblad da cdilobdnen axladSeqmnil osur damwerlobisaTvis Tavs moexviaT Sesabamisad xan qarTuli da xan rusul anbani.“

(gaugebaria ras niSnavs „manamde“. mTarg.)

Semdeg grZeldeba:

„...maT (osebis) eTnologiuri da enobriv-avtoxtonur gansakuTrebulobas emateba isic, rom osebi ZiriTadad qristianebi arian da CrdiloeT-kavkasiis musulman erebis erovnul ganmanTavisuflebel brZolebSi, romelic me-19 saukunSi caristuli ruseTis winaaRmdeg mimdinareobda, isini monawileobas ar iRebdnen. Oosebi sakuTari TviTgamorkvevisaTvis ibrZodnen samxreT kavkasiaSi qarTvelebis winaaRmdeg da am brZolis fonze mudmivad cdilobdnen ruseTisgan mxardaWera moepovebinad. aqedan gamomdinare osebi rusebis „ymebad“ moiazrebodnen da didi xniT izolaciaSi imyofebodnen.“

qarTuli sazogadoebisaTvis albaT yvelaze saintereso iqneba qvesaTauri „konfliqtis istoriuli ganviTareba“, amitom am Tavs mTlianad moviyvanT:

„maSin rodesac samxreT osebi TavianT CrdiloeT kavkasiaSi saukuneebis manZilze mcxovreb winaprebze miuTiTeben da TavianTi gansaxlebisa da avtonomiur uflebebs amiT asabuTeben, saqarTvelo maT moTxovnebs samaCablod wodebul

(samaCablo ase uwodeben am regions wlebis manZilze aq gabatonebuli Tavadis saxelis mixedviT) Sida qarTlSi (Sida qarTli regionia CrdiloeT saqarTveloSi) kategoriulad uaryofs. (gvinda avRniSnoT, rom „samaCablo“ aq xSirad gansakuTrebul konteqstSi moixsenieba, - rogorc regioni, sadac qarTveli Tavadi iyo gabatonebuli. mTargmn.) saqarTvelos argumentad mohyavs is faqtebi, rom osebi ruseTis samxreT sazRvarze pirvelad me-17 saukuneSi dasaxldnen da aqedan gamomdinare am regionSi „stumrebi“ arian da rom oseTi me-19 da me-20 saukuneebSi xelmeored iqna gayofili saqarTvelosa da ruseTs Soris da amdenad samxreT oseTi rogorc damoukidebeli administraciuli erTeuli ar arsebobda.OoseTis samxreT nawili jer kidev me-19 saukuneSi qarTveli Tavadebis mmarTvelobis qveS iyo, CrdiloeT nawili ki ruseTis administraciul erTeulebis daqvemdebarebaSi Sedioda. im droisTvis osebi yvelaze gaWirvebul fenas warmoadgendnen, xSiri iyo glexTa amboxebebi, romlebic umetesad marcxiT sruldeboda. 1918 wlis 22 aprils (Secdoma araa, 22 aprilia teqstSi miTiTebuli. mTargmn.) isargebla ra ruseTSi revoluciuri areulobebiT saqarTvelom damoukidebloba gamoacxada. riTac oseTis gayofis sakiTxi sabolood iqna dagvirgvinebuli.

amas mohyva rigi ajanyebebisa 1918-1920 wlebSi, romlebic qarTulma jarebma sisxlSi CaaxSves. mxolod 1920 wlis aprilidan ivnisis CaTvliT 5.000 adamiani daiRupa, daaxloebiT 20.000 osma ki samxreT oseTidan CrdiloeT oseTs Seafara Tavi.

1922 wels samxreT oseTs avtonomiuri olqis statusi mieniWa saqarTvelos sabWoTa respublikis farglebSi. xolo CrdiloeT oseTma 1936 wels avtonomiuri respublikis statusi miiRo ruseTis federaciis farglebSi. aseTi saxelmwifoebriv-samarTlebrivi dayofa sabWoTa kavSiris daSlis merec SenarCunebuli iqna.

1989 wels sabWoTa xelisuflebis mier Catarebuli aRweriT

saqarTveloSi cxovrobda 164.000 osi, amaTgan samxreT oseTSi 65.000, (mTlianad samxreT oseTSi 98.000 macxovrebeli iyo).

amJamad ar arsebobs dazustebuli ricxvebi mosaxleobis raodenobisa da eTnikuri dajgufebebis Sesaxeb.“

Cveni survili iqneboda, saqarTvelos mxarem seriozulad imuSaos sazogadoebis informaciis TvalsazrisiT, xeli Seuwyos mTargmnelobiTi muSaobis ganviTarebas, daamyaros meti kontaqtebi dasavleT evropis specialistebTan, Catardes forumebi, amasTan dakavSirebiT yuradReba mieqces komunikaciis kulturulad warmoebas, moiwvion es specialistebi, waakiTxon maT leqciebi saqarTveloSic. ganviTardes da gaZlierdes umciresobebis sazogadoebaSi integrirebis programebi. Cveni azriT ganaTlebis saministros, kulturis saministros da axlad Seqmnili diasporis saministros uwyebebi aRWurvili unda iyos soliduri biujetiT. Seiqmnas sistemebi, rom gegmazomierad mimdinareobdes muSaoba, gamoiyenon dasavleTSi mcxovrebi qarTvelebis kontaqtebi da urTierTobebis gamocdileba, romlebmac cxovrebis adgilis mixedviT am qveynebis mentalitetsac kargad icnoben, rac kargi orientiri SeiZleba iyos. Cveni azriT, saqarTvelos momavali mxolod misi ganaTlebis da kulturuli instituciebis sistemebis ganviTarebaSi unda iyos. es albaT erTerTi mniSvnelovani gzaa saqarTvelos momavlisaTvis da ara Zalovani struqturebis ganviTareba. (es TavisTavad, magram ara am kategoriebis xarjze). imedi gvaqvs, qarTveli specialistebi gamoexmaurebian am werils. Tu romelime qarTveli specialisti moisurvebs argumentirebuli pasuxis gacemas am werilze, SegiZliaT dagvikavSirdeT saqarTvelos diasporasTan urTierTobis saministros saSualebiT.

dekemberi 2008










Keine Kommentare:

Kommentar veröffentlichen